bukiniste

INTERVIU SU BUKINISTĖ

Rašiau apie verslus, kurie turi puikią komunikaciją savo Instagram paskyrose, rubrika vadinosi – Įkvėpimai. Po kiek laiko pastebėjau, kad Instagrame daugėja paskyrų, kurios savo turiniu prisideda prie nematerialių dalykų skatinimo. Kokie įdomūs ir geraširdžiai žmonės kuria turinį savo paskyroms, negaili laiko, traktuoja šias iniciatyvas kaip savo misiją.

Kilo mintis pakalbinti šiuos žmones, peržiūrėti jų paskyras, paklausti, kaip jie gyvena, iš kur semiasi jėgų bei ryžto kurti. Taip gimė idėja palaikyti tuos, kurie stengiasi nešti žinią kitiems, kurie dega noru padėti, dalintis, kurie taip pat ugdo savo bendruomenę. Manau, kad IG Iniciatyvų rubrika įkvėps Jus ieškoti džiaugsmų paprastuose dalykuose ir palaikyti kūrybininkus, kurie savo Instagram turiniu nušviečia mūsų kasdienybę. Interviu paruošė Jums Ieva, Attachè pagalbininkė, kviečiu skaityti ir susipažinti su mūsų pirmąją viešnia. – Viktorija


Turbūt dar prieš porą mėnesių nebūtume net pagalvoję, jog sėdėsime namuose ir negalėsime daryti mums įprastų dalykų. O gyvenimas ima ir pakoreguoja viską iš esmės. Internete kasdien matau pilną skundų, kaip sunku tarp keturių sienų. Iš tiesų… net nežinome, kiek laiko tai tęsis, tačiau apsukus savo požiūrį kitu kampu, pamąstau, jog gal tai iš tiesų yra į naudą. Gal mums seniai reikėjo laiko sustoti ir sutelkti dėmesį į tuos, kuriems to labai reikia. Gal reikėjo laiko sustoti ir pamatyti, kad bėgti nėra kur, pinigai nieko nereiškia, o visų svarbiausia pasaulyje yra tai, jog turime vienas kitą.

Turime ir puikią bei supratingą bendruomenę, kuriai rūpi kiti. Neabejoju, jog į normalias vėžes sugrįšime pasikeitę – tolerantiškesni vieni kitiems, turėdami daugiau atgailos ir supratimo, gal net šiek tiek lėtesni. Akivaizdu, jog palaikymas dabar, kaip niekad anksčiau, yra būtinas. Ne tik verslams, bet žinoma ir mums visiems. 

Nors IG iniciatyvų palaikymo idėja vystėsi iki viruso pradžios, dabar ji pasirodė kaip niekad aktuali. Tokia idėja kilo iš noro palaikyti tuos, kurie savo laiką ir idėjas atiduoda kitiems ir žinoma tuos, kurie kuria puikią komunikaciją ir įkvepia kurti toliau. 

konsultacija

Atsiradus šiek tiek daugiau laiko tikėkimės daugelis griebiame ir daugiau knygų. Ne veltui pirmąjį svečią šioje rubrikoje pasirinkome Kamilę Gaižauskienę, kitaip – Bukinistė. Kamilė yra knygų apžvalgininkė, turinti puikų estetinį suvokimą nuotraukoms. Užsukite į jos IG ir patys pamatysite – jis tiesiog alsuoja ramybe. Išsivirkite kavos, įsitaisykite patogiai – kviečiu virtualiam pokalbiui su Kamile – Bukiniste.

bukinistė
Ieva: papasakok mums kokia yra Bukinistės paskyros pagrindinė žinutė? Kaip kilo mintis pradėti šią iniciatyvą?

Kamilė: gal pradėsiu nuo antros klausimo dalies, nes iš esmės pradžioje nebuvo nei žinutės nei tikslo. Visuomet mėgau literatūrą, tačiau be mamos daugiau su kuo diskutuoti šia tema ar tiesiog dalintis skaitymo džiaugsmu nelabai turėjau. Pastebėjau, jog didžiąją dalį mano asmeninės Instagram paskyros sudarė knygų nuotraukos, todėl nusprendžiau šį savo alter ego atskirti ir sukurti jam naują albumą. Bėgant metams pradėjau ne tik dalintis nuotraukomis, bet ir įžvalgomis, įspūdžiais, kūrinių citatomis, atsirado noras įkvėpti kitus, užkrėsti skaitymu, parodyti, kokia šiame triukšmingame pasaulyje yra svarbi ramybė ir kaip literatūra padeda ją palaikyti. Taip natūraliai atsirado tikslas – paskatinti skaityti, o žinutė, kurią koduoju – draugystė su savimi, tyloje, ramumoje, kartais – vienumoje.

Ieva: su kokiais didžiausiais sunkumai susiduri kurdama Bukinistė turinį? 

Kamilė: sunkumas labai banalus – laiko stoka. Kurti turinį atrodo lengva – įdėjau nuotrauką, uždėjau filtrą, parašiau ką galvoju ir viskas. Kurti turinį iš tiesų kainuoja daug laiko. Norint turėti estetinį vaizdą (na, o juk Instagram ir yra nuotraukų, vaizdinių tinklelis) turi apgalvoti kaip padaryti nuotraukas, tam reikia dienos šviesos, dienos šviesa prieinama tik savaitgaliais, nes darbe užklasine veikla užsiimti tikrai neturiu kada. Bet bene svarbiausias dalykas – tekstai. Juk, jei noriu įkvėpti skaityti, turiu pasakoti apie savo skaitinius, išskirti stipriąsias kūrinių vietas arba parašyti konstruktyvią kritiką. Jei noriu kažką pasakyti – negaliu sau leisti to daryti bet kaip, nes kokia tada prasmė išvis kažką sakyti? Kartais galvoju, kad juk visą tą laiką, kurį skiriu šiam profiliui – galėčiau praleisti skaitydama. Bet kita vertus – ši veikla man taip pat maloni, matyt todėl ir nesustoju.  

Ieva: papasakok apie didžiausius netikėtumus, su kuriais teko susidurti per paskyros gyvavimo laikotarpį. 

Kamilė: pirmiausia, netikėta ir netikėta būna iki šiol tai – kai kas nors parašo, negaili gražaus žodžio, kai įsitraukia į skaitymą mano dėka. Džiaugiuosi. Netikėta dėl savęs pačios – tai, kad šios paskyros dėka tarkim išėjau su nepažįstamu žmogumi išgerti kavos. Kai esi užkietėjęs intravertas – tai toks savo pačios poelgis tikrai nustebina. Nemaloniai turbūt, kad niekas nėra nustebinęs, dėl to irgi džiaugiuosi.  

Ieva: kiek laiko per dieną skiri šios iniciatyvos komunikacijai, turinio kūrimui? Papasakok išsamiau kaip sekasi suderinti darbą bei Bukinistės paskyros plėtojimą? 

Kamilė: sekasi tik todėl, kad visa ši veikla yra vien tik iš malonumo ir vien dėl to, jog man patinka. Kitaip – dirbant pilnu grafiku kartais su viršvalandžiais, lankantis bent 4 kartus savaitėje treniruotėse, kas be ko – turint šeimą, namus – būtų lengviau pasakyti, kad laiko neturiu. Nei skaitymui, nei tuo labiau kažkokio turinio kūrimui. Bet ko aš niekada nemėgau tai bambėti ir skųstis. 

O didysis šios veiklos laikas yra savaitgaliai, kai susidėlioju mintis, pasidarau nuotraukas, apgalvoju savaitės planą, savaitės eigoje belieka palaikyti ryšį 😊 

Ieva: koks yra vienas dalykas, kurio tvirtai laikaisi kurdama turinį, atstovaudama savo idėją ir kodėl? 

Kamilė: nuoširdumas. Man atrodo žmonės (na, o ypač skaitantys) jaučia, kada jiems meluoji, pataikauji, jaučia – kada kuri reklamą, taip pat tikiu jaučia, kai kalbi, bendrauji natūraliai, kai ne tik nori, kad įsitrauktų jie, bet ir pats būni įsitraukęs, gerbi savo paties skaitytoją. 

Ieva: Tavo perskaitytų knygų arsenalas ir pasakojimų gilumas žavi – iš kur semiesi idėjų? Kas įkvepia, motyvuoja kurti? 

Kamilė: bendraminčiai. Išties yra nemažai labai gerą turinį kuriančių „bookstagramerių“, mane tikrai jie įkvepia ir užveda dar daugiau skaityti, dar įdomiau rašyti. 

Ieva: ar manai, kad jau pasiekei savo pirminį Bukinistė paskyros tikslą?

Kamilė: taip, net neabejoju. Žinau, kad yra žmonių paėmusių knygą į savo rankas šios paskyros dėka, o tai ir buvo vienas iš tikslų. Taip pat tai tapo priemone išreikšti savo labai matematiškos profesijos kūrybiškumui, parodyti savo tą menišką, literatūrišką pusę, kurią savyje mėgstu, bet neturiu nei menkiausio šanso išnaudoti darbe. Tai juk irgi gali būti tikslas, tiesa?

Ieva: žinoma! Kaip manai ar turi viziją, į ką galėtų išaugti ši iniciatyva?

Kamilė: žinau, kad komunikacijos Attaché čia man pagrūmos pirštu, bet aš išliksiu nuoširdi. Neturiu. Kol kas džiaugiuosi, kad žmonės skaito, džiaugiuosi skaitymo malonumu pati ir to užtenka. O laikas parodys


Labai dėkoju Bukinistė už šiltą ir tokį įkvepiantį pokalbį! Akcentuosiu vieną Kamilės mintį, kuri man labai įstrigo. Kad ir kiek sekėjų turime, svarbu, kad veikla mus vežtų, o visų svarbiausia – išlikti nuoširdžiu ir teisingu pačiam sau. 

O gal ir Jūs žinote įkvepiantį Instagram žmogų, apie kurį norėtumėte sužinoti daugiau? Būtinai pasidalinkite jo paskyra Attaché Instagrame ar po šiuo įrašu komentaruose.

Visos nuotraukos yra iš Kamilės asmeninio archyvo. Bukinistė paskyra čia.

(Visited 83 times, 1 visits today)
Posted in Instagram, Žmonės and tagged , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *